UNODC regioninė konferencija  "Žalos mažinimas Baltijos šalyse - ateities darbai"

(paskelbta 05/11/2010)

 

2010 m. spalio 25-26 d. Rygoje (Latvija) įvyko regioninė konferencija "Žalos mažinimas Baltijos šalyse - ateities darbai". Pagrindinis konferencijos tikslas - aptarti esamą situaciją ir ateities iššūkius žemo slenksčio paslaugų teikimo bei žalos mažinimo srityse Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Renginyje dalyvavo politikai, žemo slenksčio paslaugų teikėjai, medikai, mokslininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta lygių įtraukimo intervencijai (LĮI), naudojamai ŽIV švietimui ir prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV). Oksana Matiyash iš Tarptautinio ŽIV/AIDS aljanso Ukrainoje pristatė LĮI tikslą ir metodiką bei gerąją praktiką diegiant šį metodą Ukrainoje. LĮI yra "grandininio-nukreipimo" darbo gatvėje modelis, kurio tikslas - pasiekti ŠNV ir apmokyti juos ŽIV ir susijusių infekcijų prevencijos. Su specialiais pakvietimais-kuponais, naudojant esamą ŠNV tinklą, LĮI metodas suteikia galimybę pasiekti "nematomas" ŠNV grupes, esant uždarai / slaptai narkotikų vartojimo aplinkai. Skirtingai nei tradiciniai ŽIV prevencijos modeliai, kurie orientuoti į ŽSK darbuotojus, LĮI modelis orientuotas į pačius ŠNV. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai gauna atlygį už lygių grupės narių apmokymą ir pakvietimą / atvedimą į ŽSK, kuriame interviu metu įvertinamas jų rizikingas elgesys, susijęs su narkotikų vartojimu ir lytiniu elgesiu, jie informuojami apie ŽIV/AIDS, pasiūlomas nemokamas tyrimas dėl ŽIV bei ŠNV nukreipiami į kitas paslaugas.

UNODC projekto koordinatorės Evija Dompalma ir Loreta Stonienė pristatė LĮI pilotinio projekto rezultatus Latvijoje ir Lietuvoje. Abiejose šalyse šį metodą šešis 2010 metų mėnesius įgyvendino ŽSK specialistai. Per šį laikotarpį buvo apklausti ir apmokyti 1194 ŠNV Latvijoje ir 367 - Lietuvoje. Naujų klientų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais, išsaugo daugiau nei 3 kartus. Pilotinis projektas patvirtino, kad ŠNV yra veiksmingas ŽIV prevencijos ir švietimo lygių grupėje narių šaltinis. Rizikos vertinimas parodė, kad apie pusė respondentų dalinasi švirkštimosi įranga ir praktikuoja rizikingus lytinius santykius: tik 30 proc. ŠNV Lietuvoje naudoja prezervatyvus lytinių santykių su nenuolatiniu partneriu metu. Pilotiniai projektai taip pat patvirtino nepakankamas ŽIV testavimo apimtis šioje rizikos grupėje.

Sekanti sesija buvo skirta dabartinei situacijai ir ateities iššūkiams žemo slenksčio paslaugų tiekimo srityje Baltijos šalyse. Aljona Kurbatova iš Estijos nacionalinio sveikatos plėtros instituto informavo apie priemones, kurios leido padidinti probleminių narkotikų vartotojų aprėptį Estijoje iki 52 proc. Tai, jog ŽSK yra pagrindinis sterilių švirkštimosi priemonių įsigijimo šaltinis nurodo 48 proc. ŠNV Taline ir 65 proc. Kohtla-Jarve. Nustatyta, kad dauguma ŠNV nesidalijo švirkštimosi įranga per paskutinį mėnesį: 65 proc. Taline ir 79 proc. Kohtla-Jarve. Vienas iš ateities iššūkių yra įtraukti žemo slenksčio paslaugų teikėjus į profesijų klasifikatorių bei parengti kvalifikacijos kėlimo standartus. Taip pat planuojama plėsti teikiamas paslaugas, įtraukiant tuberkuliozės kontrolę ir prevenciją, platesnį greitų ŽIV testų naudojimą ir ginekologo paslaugas moterims. Rengiamas pilotinis perdozavimo prevencijos, taikant nalaksoną, projektas.

Inga Upmace iš Latvijos infektologijos centro pateikė informaciją, rodančią, kad ŽSK aprėptis išaugo nuo 7 proc. 2006 m. iki 27 proc. 2009 metais. Ji atkreipė dėmesį į vis didėjantį ŽIV atvejų skaičių kuomet narkotikų vartotojų lytiniai partneriai užsikrečiami per heteroseksualius lytinius ir įvardijo juos kaip naują rizikos grupę. Pranešėja taip pat pasiūlė naudoti naujus ŽIV testavimo algoritmus ir didinti tyrimų apimtis. Rimantas Šagždavičius iš Narkotikų kontrolės departamento prie LRV pristatė ŽSK stebėsenai naudojamus duomenų rinkimo indikatorius, taip pat pateikė neseniai atliktų tyrimų tarp ŠNV rezultatų apžvalgą.

Signe Rotberga, UNODC regioninio projekto koordinatorė Baltijos šalims pristatė esamą ŽSK situaciją Latvijoje ir Lietuvoje, naudodama surinktus duomenis pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) protokolą, skirtą žemo slenksčio paslaugų tiekėjams. 2009-2010 m. abiejose šalyje mažėjo finansavimas žemo slenksčio paslaugoms, kas lėmė darbo valandų ir darbuotojų skaičiaus mažėjimą, teikiamų švirkštų ir ŽIV testų stygių. Keletui kabinetų iškilo uždarymo grėsmė, jei finansavimo problemos nebus nedelsiant išspręstos. Duomenų analizė parodė, kad daugelyje ŽSK nevisiškai išspręsti darbuotojų saugos klausimai, pvz., dėl hepatito B vakcinacijos, įsidūrimo naudota adata prevencijos bei atliekų tvarkymo. Tik keletas ŽSK dalina prezervatyvus, darbuotojams trūksta įgūdžių su klientų lytiniu elgesiu susijusios rizikos įvertinimui bei klientų apmokymui. Informacija gauta iš EMCDDA protokolo ir LĮI rodo didėjantį amfetamino tipo stimuliatorių vartojimą.

Antra konferencijos diena buvo skirta šiam naujam reiškiniui - amfetamino tipo stimuliatorių vartojimui regione. Liudmila Shulga iš Tarptautinio ŽIV / AIDS Aljanso Ukrainoje pateikė informaciją apie amfetamino vartojimo ir gamybos metodus ir formas, išaiškino ilgalaikio vartojimo pasekmes žmogaus organizmui. Ji taip pat pristatė žalos mažinimo strategijas, skirtas amfetamino vartotojams, pabrėžė konkrečių paslaugų stimuliatorių ir poli-narkotikų vartotojams svarbą. Dalyviai pasidalino informacija apie teikiamas paslaugas jų šalyse ir aptarė paslaugų koregavimo galimybes pagal amfetamino vartotojų poreikius.

 

Programa ir pristatymai Nuotraukų galerija Atgal į visas naujienas