Regioninis seminaras "Prieigos prie ŽIV testavimo ir konsultavimo paslaugų švirkščiamųjų narkotikų vartotojams skatinimas Baltijos šalyse"

(paskelbta 21/12/2010)

 

2010 m. gruodžio mėn. 10 d. Vilniuje vyko regioninis seminaras "Prieigos prie ŽIV testavimo ir konsultavimo paslaugų švirkščiamųjų narkotikų vartotojams skatinimas Baltijos šalyse", į kurį susirinko sprendimų priėmėjai ir praktikai iš Lietuvos bei Latvijos. Taip pat renginyje dalyvavo ir tarptautinių organizacijų atstovai, bei paslaugų teikėjai iš Ukrainos ir Ispanijos. Seminarą organizavo Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) Projekto biuras Baltijos šalims kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuru.

Sveikino žodžiais seminarą pradėjo LR Sveikatos apsaugos ministerijos ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Viktoras Meižis, kuris pabrėžė tarptautinės kompetencijos svarbą identifikuojant nacionalines problemas. Lietuvos ir Latvijos ekspertai (Estijos delegacija negalėjo atvykti dėl atšaukto skrydžio) parengė bei pristatė išsamias esamos ŽIV testavimo situacijos šalyse apžvalgas. Viena iš Latvijos atstovų nurodytų problemų yra ta, jog šalyje trūksta informacijos apie ŽIV greitųjų tyrimų prieinamumą regioniniuose gimdymo namuose bei lytiškai plintančių ligų gydymo įstaigose. Be to, asmenų, kurių užsikrėtimo ŽIV kelias nėra žinomas, skaičius šalyje ir toliau išlieka aukštas, bei nerimą kelia tai, jog apie 60 proc. AIDS atvejų nustatoma 1-3 metų po ŽIV diagnozavimo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pristatė Lietuvos situaciją  bei pabrėžė mažą ŽIV testavimo aprėptį 2010-aisiais metais tarp narkotikų vartotojų, seksualines paslaugas teikiančių asmenų bei vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.

PSO Europos regiono biuro atstovė Lali Khotenashvilli nurodė svarbą gerinti prieigą prie ŽIV testavimo rizikos grupėms bei praplėsti ŽIV testavimo paslaugų teikimą už sveikatos priežiūros įstaigų ribų. Tuo pat metu pranešėja pažymėjo, jog ŽIV testavimas pats savaime nėra tikslas, būtina vykdyti visapusišką prevenciją bei užtikrinti ŽIV gydymą visiems, kuriems jo reikia. Visi šie klausimai turėtų būti aiškiai atspindėti socialinėse, politinėse bei teisinėse gairėse.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertas Mika Salminen pažymėjo, kad vėliausi duomenys rodo, jog apie 30 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų Europoje nežino savo statuso, ko pasekoje ŽIV diagnozuojamas vėlyvoje stadijoje bei asmenys netenka galimybės laiku gauti reikiama gydymą bei priežiūrą. Pranešėjas priminė, jog veiksminga valstybės ŽIV testavimo strategija turėtų remtis šalies epidemiologine situacija. Testavimo programos turėtų būti nukreiptos į asmenis, kuriems kyla didžiausia rizika užsikrėsti infekcija bei šiems asmenims turėtų būti teikiamas prioritetas. Bet kokie teisiniai ar finansiniai barjerai, užkertantys kelią sėkmingam ŽIV testavimui, turi būti pašalinti.

Puikų sėkmingo ŽIV testavimo ir kitų paslaugų rizikos grupėms teikimo Barselonoje (Ispanija) pavyzdį pristatė NVO "Hispanosida" direktorius Ferran Pujol. 2006 metais "Hispanosida" įsteigė "BCN Checkpoint" centrą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais (VSV). Centras įkurtas Barselonos miesto centre bei teikia plataus spektro paslaugas VSV, įskaitant ir ŽIV testavimą bei konsultavimą. Lyginant su pirmosiomis centro veiklos dienomis, greitųjų tyrimų poreikis smarkiai išaugo. 2009 metais Katalonijos bendruomenėje esančiuose centruose buvo atlikta beveik 6000 greitųjų ŽIV tyrimų, apie pusė jų - "BCN Checkpoint". Nuolatinių personalo mokymų, teikiamų paslaugų kokybės kontrolės bei patrauklių kampanijų dėka "BCN Checkpoint" sugebėjo pasiekti ženklų VSV skaičių.

Irina Grishyeva (Klintono sveikatos prieigos iniciatyva) ir Olena Maksymenok (Ukrainos Medicinos mokslų akademija) pasidalino patirtimi vertinant ŽIV greitųjų tyrimų veiksmingumą bei plečiant ŽIV testavimo Ukrainoje aprėptį. Pranešėjos paaiškino, jog iki 2009 m. greitieji ŽIV tyrimai Ukrainoje buvo naudojami labai retai dėl neigiamo gydytojų požiūrio į juos. Įprastiniai ŽIV tyrimai šalyje taip pat nebuvo lengvai prieinami, ypač švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, kurie buvo varomoji ŽIV infekcijos plitimo jėga Ukrainoje. Siekiant išspręsti šią problemą, šalyje buvo pradėtas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas buvo įvertinti greitųjų ŽIV tyrimų veiksmingumą bei parengti ŽIV tyrimo algoritmą. Projekto rezultatai parodė didelį greitųjų tyrimų jautrumą, tikslumą bei teigiamą/neigiamą prognostinę vertę, bei tai, jog greitieji tyrimai yra veiksmingas būdas pasiekti rizikos grupes. Remiantis projekto metu gautais rezultatais, Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija leido naudoti greituosius tyrimus ŽIV diagnozei, kuomet naudojamas 2 nuoseklių greitųjų tyrimų algoritmas.

Seminaro pabaigoje renginio dalyviai iš Lietuvos bei Latvijos nustatė pagrindines ŽIV testavimo paslaugų plėtros bei įsisavinimo tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (ŠNV) kliūtis bei parengė rekomendacijas, kaip šias kliūtis būtų galima įveikti. Latvijos atstovai rekomendavo peržiūrėti teisinę bazę bei patikslinti, kas atsakingas už žemo slenksčio kabinetų ŠNV steigimą, bei nurodė, jog kiekvieno šeimos gydytojo pareiga yra pasiūlyti ŽIV tyrimą pacientui. Dalyviai iš Latvijos taip pat teigė, jog svarbu mokyti socialinius darbuotojus bei sveikatos priežiūros darbuotojus apie ŽIV ir žalos mažinimą, bei teikti tikslinę informaciją bei švietimą ŠNV. Lietuvos atstovai nurodė problemas, susijusias su greitųjų tyrimų patvirtinimu bei asmenų nukreipimu gauti ŽIV gydymą. Pagrindinėmis ŽIV tyrimų aprėpties plėtros kliūtimis Lietuvoje buvo nurodyti lėšų stygius bei ribota prieiga prie testavimo paslaugų švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Dalyviai pasiūlė valstybei organizuoti ŽIV greitųjų tyrimų pirkimą bei padengti visas su ŽIV tyrimu susijusias išlaidas, o taip pat parengti teisės aktų pakeitimus, siekiant praplėsti greitųjų ŽIV tyrimų panaudojimo galimybes ne medicinos priežiūros įstaigose.

 

Nuotraukų galerija Atgal į visas naujienas